Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Lietuvių kalbos kirtis
- Kirčio reikšmė ir funkcijos
- Trumpųjų skiemenų kirčiavimas
- Ilgųjų skiemenų kirčiavimas
- Lietuvių bendrinės kalbos priegaidės
- Priegaidžių reikšmė ir funkcijos
- Priegaidžių kaita
- Vardažodžių kirčiavimo sistema
- Daiktavardžių kirčiuotės
- Būdvardžių kirčiuotės
- Kitų linksniuojamų žodžių kirčiavimas
- Veiksmažodžių kirčiavimo sistema
- Nekaitomų žodžių kirčiavimo sistema
- Vietovardžių ir asmenvardžių kirčiavimas
- Priešpaskutinio skiemens taisyklė
- Žodžio galo taisyklė
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Daiktavardžių kirčiuotės
Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas ir daugiskaitos galininkas turi kirčiuotą kamieno skiemenį. Šių daiktavardžių kirtis yra pastovus – visų linksnių kirčiuojamas tas pats kamieno skiemuo. Antrajame nuo galo skiemenyje kirčiuoti žodžiai visuomet turi tvirtapradę priegaidę (alksnýnas, siū́las, sáulė), tolesniuose nuo galo skiemenyse kirčiuotų žodžių priegaidė nustatoma iš klausos, remiantis bendrosiomis taisyklėmis. Žodžių (ãdata, lẽdlaužis) priegaidė nustatoma pagal ilgųjų a, e kirčiavimo taisyklę; žodžių (pérkėla, si̇́enlaikraštis, sánkryža, dai̇̃lininkas) – pagal dvigarsių kirčiavimo dėsningumus; žodžių (pùsbrolis, bi̇̀tininkas, prèrijos) – pagal trumpųjų skiemenų kirčiavimą.Pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas turi kirčiuotą antrąjį nuo galo skiemenį, o daugiskaitos galininkas – galūnę. Taip pat šių daiktavardžių kirčiuota galūnė gali būti vienaskaitos vardininko, įnagininko bei vietininko. Antrojo nuo galo skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba tas skiemuo trumpas (pyrãgas, mẽdis, sentimentali̇̀zmas, mùgė).
Pagal trečiąją kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas turi kirčiuotą galūnę, o daugiskaitos galininkas – kirčiuotą kamieno skiemenį. Kirčiuoto antrojo nuo galo skiemens priegaidė yra tvirtapradė (ri̇́ešas, béržas, dárbas). Kai kirčiuojamas 3 ar tolimesnis nuo galo skiemuo, priegaidė gali būti tvirtapradė arba tvirtagalė (audinỹs, áudinį; pėdsekỹs, pė́dsekį; piemuõ, pi̇́emenį – 3a); (ateiti̇̀s, ãteitį; pastalė̃, pãstalę; raižinỹs, rai̇̃žinį – 3b); (girnakalỹs, gi̇̀rnakalį; jaunavedỹs, jáunavedį; kalnakasỹs, kálnakasį – 34a); (ãplankalas, aplankaláms; padalinỹs, pãdalinį; eiliakalỹs, ei̇̃liakalį – 34b); (paatogrąžỹs, pãatogrąžį; pakomisijỹs, pãkomisijį – 35b); (pageležinkelė̃, pãgeležinkelę – 36b).
Pagal ketvirtąją kirčiuotę kirčiuojami daiktavardžiai, kurių daugiskaitos naudininkas ir daugiskaitos galininkas turi kirčiuotą galūnę. Šių daiktavardžių dauguma linksnių kirčiuojama galūnėje. Antrojo nuo galo skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba tas skiemuo trumpas (rė̃ksmas, sãpnas, mi̇̀škas, šùlas).
Sangrąžiniai daiktavardžiai visuose linksniuose išlaiko vardininko kirtį (supi̇̀masis, supi̇̀mosi, supi̇̀muisi, supi̇̀mąsi...; rą̃žymasis, rą̃žymosi, rą̃žymuisi, rą̃žymąsi...).
Sudurtiniai žodžiai su jungiamaisiais balsiais ė, y, o, ū kirčiuojami tvirtapradiškai (saulė́tekis, dailýraštis, kainóraštis, galvū́galis), o su jungiamaisiais balsiais u, i kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu (aki̇̀plėša, aki̇̀ratis, avi̇̀kailis, vidùnaktis, tarpùpirščiai). Kiti sudurtiniai daiktavardžiai kirčiuojami įvairiai (lai̇̃kraštis, perkū́nsargis, rùgiagėlė, aiškiaregỹs, angliãvandenis).
